Kurkime modernią Lietuvos ateitį kartu

Registruotis
Grįžti

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Lengvai suprantama kalba – asmenims su individualiais poreikiais prieinama informacija

2022 m. kovo 7 d. - 2022 m. rugsėjo 6 d.

Problema

Galbūt kartais tenka sutartyse skaityti tą patį sakinį kelis kartus, kad tikrai suprastumėte Jums siūlomas sąlygas? Įsivaizduokite, kaip pasikeistų situacija, jeigu kiekvienas dokumentas turėtų „kelio ženklus“, kurie supaprastintų administracinės kalbos subtilybes.

Lengvai suprantama kalba (angl. Easy-to-read, trumpinama EtR arba E2R) – Europoje plačiai paplitęs metodas, kuris leidžia pritaikyti jau egzistuojantį tekstą į lengvesnę versiją. Metodas remiasi ekspertų sukurtomis taisyklėmis ir rekomendacijomis.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje net 420 tūkstančių žmonių patiria iššūkių, susijusių su informacijos prieinamumu. Pavyzdžiui, tai negimtakalbiai, senjorai ar asmenys su laikinais sveikatos sutrikimais. Lengvai suprantama kalba gali pagerinti informacijos prieinamumą ne tik šioms gyventojų grupėms, bet ir visai visuomenei.

Ypač informacija lengvai suprantama kalba reikalinga 35 tūkstančiams Lietuvos gyventojų su intelekto sutrikimais, nes įgalina šiuos asmenis savarankiškai priimti svarbius sprendimus, suteikia jiems daugiau galimybių: susipažinti su naujienomis, lygiavertiškai įsitraukti į visuomenės gyvenimą, pasinaudoti savo teisėmis, būti išgirstiems.

Tokią teisę į orų gyvenimą reglamentuoja ir Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija. Ją Lietuva ratifikavo 2010 m. Konvencijos tikslas – viena iš pagrindinių žmogaus laisvių ir teisių – prieinama informacija.

Išvada
Žvelgiant į pasaulio tendencijas galima pastebėti, kad tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuje vis daugiau dėmesio skiriama vartotojų poreikiams. Pavyzdžiui, į juos įsiklausoma vykdant vartotojų apklausas: pagal tai organizacijos ir kompanijos pritaiko savo siūlomus produktus bei paslaugas.

Lengvai suprantama kalba suteikia unikalią galimybę ir valstybinėms institucijoms – ministerijoms, savivaldybėms, ligoninėms ir poliklinikoms, kultūros, teisės įstaigoms – praplėsti savo auditoriją ir sulaukti atgalinio ryšio. Tad Easy-to-Read – neatsiejama įtraukios ir atviros ateities Lietuvos dalis.

Lietuvoje lengvai suprantama kalba – dar naujovė. Tai suteikia galimybę, įvertinus mūsų šalies kontekstą, sistemingai pasirinkti ir įgyvendinti geriausias užsienio praktikas bei ES standartus. Šiuo metu Lietuvoje kol kas nėra patvirtinto nacionalinio lengvai suprantamos kalbos rengimo standarto. Tai kelia iššūkių pateikiant informaciją lengvai suprantama kalba ir siekiant užsibrėžtų nacionalinio masto tikslų.

Tikslas

Sukurti šalies kontekstui ir vartotojų poreikiams pritaikytą lengvai suprantamos kalbos naudojimo Lietuvos viešajame sektoriuje modelį: apibrėžti teisinį reguliavimą, taikymo aprėptis ir pagalbines praktinio įgyvendinimo priemones, remiantis gerosiomis užsienio praktikomis bei ekspertų rekomendacijomis.

Projekto eiga

2022/04/15

Lietuvos ir užsienio viešojo ir privataus sektoriaus informacijos prieinamumo lengvai suprantama kalba analizė

2022/06/30

Atlikta viešojo sektoriaus institucijų ir lengvai suprantamos kalbos vartotojų atstovų apklausa dėl lengvai suprantamos kalbos poreikio ir teisinių reikalavimų praktinio įgyvendinimo

2022/06/30

Parengta ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pateikta medžiaga teisinei bazei dėl nacionalinio lengvai suprantamos kalbos standarto projekto

2022/07/29

Parengti būtinieji reikalavimai dėl informacijos teikimo asmenims su negalia lengvai suprantama kalba ir dėl šių reikalavimų aprėpties, taikymo ir įgyvendinimo metodikos

2022/07/29

Parengtas centralizuotas lengvai suprantamos kalbos visuomenės informavimo sistemos praktinis įrankis

2022/08/30

Parengta medžiaga ir suorganizuoti pristatymai lengvai suprantamos kalbos sklaidai Lietuvoje ir projekto tęstinumui užtikrinti.

Projekto failai

Rezultatas

Dalyviai

Panašūs projektai

2025 m. kovo 4 d. - 2025 m. rugsėjo 8 d.

Aukštųjų technologijų įmonių plėtros skatinimas Lietuvos laisvosiose ekonominėse zonose

VšĮ „Investuok Lietuvoje“

Projekto tikslas – pateikti rekomendacijas dėl reguliacinės aplinkos ir inovacijų ekosistemos pokyčių, kurios skatintų aukštųjų technologijų įmonių plėtrą Lietuvos laisvosiose ekonominėse zonose.
2025 m. kovo 4 d. - 2025 m. rugsėjo 8 d.

Ateities iššūkiams parengto užsieniečių integracijos strateginio valdymo modelio kūrimas

LR Vyriausybės kaceliarija

Projekto tikslas – parengti užsienio šalių pavyzdžiais, duomenimis ir ateities įžvalgomis paremtus siūlymus dėl užsieniečių integracijos sistemos valdymo ir kitų su imigracija susijusių veiksmų, juos teikti sprendimų priėmėjams ir integruoti atnaujinant Lietuvos migracijos politikos gaires.
2025 m. kovo 4 d. - 2025 m. rugsėjo 8 d.

Reguliacinės smėliadėžės sistemos sukūrimas gyvybės mokslų sektoriuje Lietuvoje

Inovacijų agentūra

Šio projekto tikslas – sukurti ir pasiūlyti reguliacinės smėliadėžės sistemą, pritaikytą Lietuvos gyvybės mokslų sektoriui.
2025 m. kovo 4 d. - 2025 m. rugsėjo 8 d.

Dirbtinio intelekto akto įgyvendinimui reikalingų kompetencijų žemėlapio kūrimas

LR Ryšių reguliavimo tarnyba

Šio projekto tikslai – 1) nustatyti, kuriuose Lietuvos sektoriuose kuriamos didelės rizikos DI sistemos; 2) įvertinti reguliavimo institucijų kompetencijas, susijusias su DI akto reikalavimais šioms DI sistemoms; 3)pateikti pasiūlymą, kaip užpildyti nustatytus kompetencijų trūkumus.
2025 m. kovo 4 d. - 2025 m. rugsėjo 8 d.

Lietuvos gynybos ekosistemos stiprinimas

VšĮ „Investuok Lietuvoje“

Šio projekto tikslas – nustatyti pagrindinius bendrus iššūkius, su kuriais susiduria gynybos įmonės ir išsiaiškinti, kurie viešojo sektoriaus įrankiai Lietuvoje turi didžiausią potencialą paskatinti proveržį gynybos pramonėje. 
2025 m. kovo 4 d. - 2025 m. rugsėjo 8 d.

Vieningos viešojo transporto kelionių planavimo ir bilietų sistemos modelio kūrimas

LR Susisiekimo ministerija

Projekto tikslas – kartu su Susisiekimo ministerijos Ateities susisiekimo politikos grupės komanda parengti vieningos viešojo transporto kelionių planavimo ir bilietų sistemos modelį numatant reikiamus teisėkūros, organizacinės ir koordinacinės atsakomybės, kompetencijų vystymo, technologinius bei reikiamo biudžeto aspektus.