Industrinės doktorantūros koncepcijos Lietuvoje peržiūra

Problema

Lietuva ES kontekste  

Valstybės ateities vizijoje „Lietuva 2050“ įtvirtinta, kad vienas iš šalies tikslų yra tapti inovatyvia, žiniomis grįsta ir globalius iššūkius sprendžiančia valstybe pabrėžiant švietimo, mokslo ir verslo bendradarbiavimo svarbą šiame procese. Tačiau 2024 m. duomenimis, Lietuvos inovacijų ekosistemos efektyvumas nesiekia ES vidurkio ir sudaro 84 proc. Europos Komisija (EK) pabrėžia, kad šalies galimybės kurti aukštos kvalifikacijos darbo vietas (pvz., daktaro laipsnį turintiems tyrėjams), yra ribotos, būtinos investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (toliau –  MTEP). Pagal Lietuvos verslo MTEP išlaidų dalį nuo BVP, Lietuva yra 20 vietoje tarp ES šalių –  Lietuvos pramonės inovacijas iš esmės apibrėžia produktų ir paslaugų tobulinimas, o ne naujų kūrimas.  

Kaip pagrindines Lietuvos silpnybės Europos inovacijų švieslentėje EK nurodo žinioms imlių paslaugų eksportą ir verslo investicijas į MTEP (nuo  2017 iki 2024  m. matomas nuosmukis -39,3 proc. punkto). Inovacijų agentūros 2023 metais parengta MTEP bei inovacijų (sumaniosios specializacijos) stebėsenos ataskaita rodo, kad MTEP išlaidų santykis su BVP, produktyvumas ir darbuotojų pažangių technologijų gamybos ir žiniomis imlių paslaugų sektoriuose dalis užimtumo struktūroje atsilieka nuo ES. Tai indikuoja būtinybę vystyti bei skatinti aukštų technologijų sektorius Lietuvoje, didinti produktyvumą bei skatinti MTEP investicijas ir tęsti veiksmus, nukreiptus į MTEP ir kitų inovatyvių veiklų versle skatinimą. 

Versle per mažai mokslininkų  

Lietuvos ekonomikoje itin svarbus vaidmuo tenka technologijų sektoriui, kuris pasižymi dideliu augimo potencialu ir eksporto galimybėmis. Pavyzdžiui, tokie sektoriai kaip sveikatos technologijų ir biotechnologijų, informacinių ir ryšių technologijų ir naujų gamybos procesų, medžiagų ir technologijų yra santykinai labiau linkę investuoti ir į MTEP ir inovacijas nei kiti ekonomikos sektoriai, o tai lemia santykinai didesnį nei visoje Lietuvoje produktyvumo lygį. Taip pat, šiuose sektoriuose matomas santykinai didesnis kuriamų darbo vietų skaičius tyrėjams, o tai prisideda prie šių įmonių produktyvumo ir konkurencingumo augimo bei teigiamai veikia eksporto apimtis (2022 m. nuo visų užimtųjų šiuose sektoriuose tyrėjų skaičius siekė 3,8 proc., o visoje Lietuvoje tyrėjų skaičius versle nuo visų užimtųjų buvo 0,3 proc.).  

Eurostato 2023 m. duomenimis, kitų ES šalių kontekste, Lietuvos tyrėjų skaičius yra santykinai mažas – sudaro 1,05 proc. visos darbo jėgos (ES vidurkis 1,75 proc.), tai – 23 vieta ES, o tyrėjų skaičius verslo įmonių sektoriuje išlieka vienas mažiausių ES – 0,4 proc. (ES vidurkis 1,05 proc.).  

2022 m. duomenimis, mokslo tiriamąja veikla Lietuvoje užsiėmė 26  tūkst. darbuotojų, iš kurių – 9 tūkst. turintys mokslo daktaro laipsnį, iš jų 8,3 tūkst. dirbo aukštojo mokslo ir valdžios institucijose, o likę 725 tyrėjai turintys mokslo daktaro laipsnį – verslo sektoriuje. Tarp ES šalių Lietuva atsilieka ir daktaro laipsnį turinčių asmenų skaičiumi, kuris yra beveik per pus mažesnis nei ES vidurkis. Problemiška ir tai, kad šalyje vis dar didelė dalis doktorantūros absolventų dirba ne pagal savo kvalifikaciją, o tai atskleidžia, kad problema yra ne tik mokslo daktarų trūkumas versle, bet ir jų įdarbinimo lygis tyrėjų pozicijose apskritai. Kaip viena iš priežasčių įvardijama doktorantų kompetencijų, reikalingų darbui versle, stoka ir verslo sektoriaus imlumas žinioms kuriant darbo vietas tyrėjams. Mažas daktaro laipsnį turinčių tyrėjų skaičius yra viena iš pagrindinių veiksnių, lemiančių silpną MTEP veiklą ir žemą inovacijų lygį šalyje. Trūkstant aukštos kvalifikacijos tyrėjų mažėja tyrimų apimtis ir kokybė, dėl to lėtėja inovacijų kūrimas ir technologinis progresas. 

Poreikis vystyti industrinę doktorantūrą  

Vienas iš būdų vykdyti MTEP veiklas Lietuvoje bei skatinti bendradarbiavimą tarp verslo ir mokslo, didinti aukštos kvalifikacijos tyrėjų skaičių (turinčių mokslo daktaro laipsnį), yra industrinė doktorantūra. Pastaroji yra orientuota į mokslo ir verslo bendradarbiavimą vykdant mokslinius tyrimus, aktualius ir naudingus konkrečiam verslui ar pramonei, kurių metu siekiama išspręsti verslo problemą diegiant inovacijas. 

Lietuvoje industrinės doktorantūros programa buvo finansuojama Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (toliau – MITA) lėšomis, tačiau dėl mažo žinomumo ir kitų priemonės veikimo mechanizme kilusių problemų, buvo nesėkminga. Po 2021–2023 m. vykusios inovacijų reformos MITA dalis, atsakinga už mokslo ir verslo bendradarbiavimą bei kitus su mokslo politika susijusius klausimus, buvo prijungta prie Lietuvos mokslo tarybos (toliau – LMT). Po šios reformos, industrinės doktorantūros priemonė pateko po LMT vykdomos konkursinės doktorantūros skėčiu. Priemonei kasmet skiriama 70 vietų, iš kurių – 20 doktorantūrai su įmonėmis, įstaigomis ar organizacijomis, vykdančiomis doktorantūros krypties aukšto lygio MTEP darbus. Visgi,  šios vietos nėra iki galo užpildomos. Be to, mažėja šia priemone besinaudojančių įmonių technologinių mokslų kryptyje. Tai gali reikšti, kad priemonė nėra populiari, neatitinka esamų poreikių ar tikslinės grupės, o galbūt potencialūs naudotojai apie ją nežino arba susiduria su kliūtimis, trukdančiomis ja pasinaudoti (pavyzdžiui, per sudėtinga konkursinio finansavimo tvarka, biurokratinė našta, nesutarimai tarp verslo ir mokslo bei studijų institucijų intelektinės nuosavybės ar kitais klausimais).

Tikslas

Projekto tikslas – įvertinti realų Lietuvos verslo sektorių ir aukštojo mokslo institucijų poreikį industrinei doktorantūrai bei pasiūlyti galimus sprendimus bendradarbiavimo stiprinimui.

Projekto failai

Rezultatas

Dalyviai

2024/25

Lijana Dienaitė