Aukštųjų technologijų įmonių plėtros skatinimas Lietuvos laisvosiose ekonominėse zonose

Problema

Dauguma Lietuvos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) šiuo metu neišnaudoja savo potencialo skatinti aukštųjų technologijų plėtrą ir prisidėti prie tvaraus šalies ekonomikos augimo. Nors kai kuriose LEZ jau veikia pažangios ir sėkmingos aukštųjų technologijų įmonės, nacionaliniu lygmeniu vis dar trūksta kryptingos strateginės orientacijos į aukštųjų technologijų įmonių vystymą LEZ teritorijose.

Valstybės kontrolės 2023 m. atlikta LEZ veiklos analizė atskleidė, kad LEZ plėtra vykdoma be aiškios strateginės vizijos – nėra apibrėžta, kokios grąžos tikimasi valstybės mastu, nors į šias teritorijas investuojamos reikšmingos viešosios lėšos. Tai rodo planavimo fragmentiškumą ir nepakankamą nacionalinių tikslų apibrėžimą.

Iš 91 LEZ teritorijoje 2023 m. veikusių įmonių net 78 proc. nevykdė jokios aukštųjų technologijų veiklos. Be to, nė vienai iš septynių LEZ valdymo bendrovių nėra nustatyti veiklos rodikliai, susiję su pažangia gamyba. Toks požiūris nesuderinamas su Lietuvos strateginiais siekiais transformuoti ekonomiką į didesnės pridėtinės vertės modelį.

Nepaisant to, Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatyta plėsti LEZ teritorijas ir steigti naujas zonas bei pramonės parkus, tačiau aukštųjų technologijų sektoriaus plėtra nėra įvardyta kaip prioritetas (Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planas, 2025 m., punktas 1.7.3).

Šiuo metu Lietuvoje trūksta investicijoms paruoštų LEZ teritorijų. Tačiau nesant aiškių teritorijų atrankos kriterijų ir nuoseklios plėtros strategijos, išlieka rizika, kad valstybės valdomi žemės ištekliai nebus panaudoti optimaliai. Tokie sprendimai gali riboti kuriamą ekonominę vertę ir sumažinti LEZ indėlį į aukštųjų technologijų bei inovacijų plėtrą nacionaliniu mastu.

Kita svarbi problema – neapibrėžtas investicijų rizikos ir atsakomybės pasidalijimas tarp valstybės ir privačių LEZ valdytojų. Valstybinės institucijos nereikalauja sistemingo atskaitingumo už rezultatus, nors teritorijos valdomos išskirtinėmis lengvatinėmis sąlygomis. Tai kelia riziką dėl viešųjų investicijų efektyvumo ir mažina galimybes pamatuoti realią naudą valstybei.

Galiausiai, LEZ dažnai veikia izoliuotai, nesant glaudesnės integracijos su regioninėmis mokslo ir inovacijų ekosistemomis. Dėl to LEZ potencialas tapti technologijų augimo katalizatoriais regione išlieka neatskleistas.

Tikslas

Projekto tikslas – pateikti rekomendacijas dėl reguliacinės aplinkos ir inovacijų ekosistemos pokyčių, kurios skatintų aukštųjų technologijų įmonių plėtrą Lietuvos laisvosiose ekonominėse zonose.

Projekto failai

Rezultatas

Dalyviai

2024/25

Gintarė Survilaitė