Fizinių asmenų galimybės prisidėti prie kultūros finansavimo

Problema

Valstybės ateities vizijoje „Lietuva 2050“ pabrėžiama, kad kultūra yra šalies tapatybės pagrindas. Kultūros politikos strategijoje teigiama, kad be kultūros neįmanoma šiuolaikiška politinės demokratijos raida, ekonominis augimas, visuomenės gebėjimas kritiškai mąstyti, socialinė darna ir visavertis kiekvieno Lietuvos piliečio gyvenimas. Akivaizdu, kad kultūros klestėjimas yra nacionalinis prioritetas. Tam būtinas aktyvus ne tik visų kultūros lauko dalyvių, bet ir visuomenės įsitraukimas.

Lietuvoje, kaip ir daugumoje Europos valstybių, kultūros finansavimas vis dar stipriai priklauso nuo viešųjų finansų. Pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių statistiką, Lietuva lyderiauja pagal kultūros finansavimui skiriamą nacionalinio biudžeto dalį. Tačiau nepaisant sąlyginio šios dalies augimo, valstybės dotacijos negali iki galo patenkinti esamo finansavimo poreikio. Tai liudija ir Kultūros tarybai pateiktų paraiškų statistika ir atskirų kultūros sričių situacija. Šiame kontekste išryškėja privataus kapitalo svarba kultūros finansavime. 

Pasak Lietuvos kultūros politikos strategijos, valstybė turėtų sutelkti įvairius resursus ir pašalinti reglamentavimo kliūtis privačių rėmėjų indėliui, taip pat, siekti mažinti administracinę naštą paramos teikėjams. Dokumente siūloma svarstyti papildomų, palankių rėmėjams, mokestinių paskatų taikymo formas. Didesnis fizinių asmenų įsitraukimas į kultūros ir kūrybinių industrijų finansavimą yra perspektyvi alternatyva, galinti prisidėti prie finansinio kultūros sektoriaus tvarumo. 

Tikslas

Projekto tikslas – išsiaiškinti, kokiais būdais fiziniai asmenys gali prisidėti prie kultūros finansavimo ir kaip tam sukurti palankesnes sąlygas.

Projekto failai

Rezultatas

Dalyviai

2023/24

Giedrė Pociūtė

2023/24

Ieva Mikutavičiūtė