LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Darbo rinkos poreikių ir bedarbių įgūdžių atotrūkis: sprendimai bedarbių švietimo srityje

2024 m. kovo 5 d. - 2024 m. rugsėjo 6 d.

Problema

E uropos Komisijos duomenimis, 2022 m. įtampa Lietuvos darbo rinkoje, matuojama kaip laisvų darbo vietų ir bedarbių skaičiaus santykis, buvo didžiausia per paskutinius 15 metų. 2024 m. kovo mėnesį Lietuvoje buvo registruota 165,7 tūkst. bedarbių, tačiau kas antra šalies įmonė susiduria su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu. Darbdavių teigimu, tai yra vienas iš pagrindinių Lietuvos įmonių augimą stabdančių faktorių.

Darbo jėgos įgūdžių neatitikimo (ang. skills mismatch) problema sprendžiama teikiant paramą bedarbių mokymuisi. Užimtumo tarnybos duomenimis, 2023 m. paramos mokymuisi priemonėms įgyvendinti buvo skirta 36,6 mln. eurų, 2024 m. planuojama skirti 64,2 mln. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jaučia poreikį rasti būdus, kaip efektyviau panaudoti šias lėšas, užtikrinti, kad bedarbių mokymas geriau atlieptų pagrindinį šios priemonės tikslą – padėti bedarbiams sėkmingai ir tvariai integruotis į darbo rinką.

Remiantis Užimtumo tarnybos duomenimis, profesinio bedarbių mokymo formos, į kurias įtraukiami darbdaviai (trišalės sutartys ir mokymas pameistrystės būdu) rodo vienus geriausių integracijos į darbo rinką rodiklių, tačiau tik kas penkta įmonė bendradarbiauja su profesinio mokymo įstaigomis. Per 2023 m. parama mokymuisi pasinaudojo ir mokymus baigė iš viso 23 232 asmenys, tačiau pameistrystės būdu per šį laikotarpį Lietuvoje kvalifikaciją įgijo tik 144 bedarbiai. Europos Taryba yra iškėlusi tikslą, kad iki 2025 m. 60 proc. profesinio mokymo įstaigų absolventų mokymosi metu naudotųsi mokymosi darbo vietoje galimybėmis. Aukštos pridėtinės vertės kvalifikacijų ir kompetencijų skatinimo priemonė taip pat rodo aukštus integracijos į darbo rinką rodiklius, tačiau didžiąja dalimi tokių mokymų gali naudotis tik asmenys, jau turintys kvalifikaciją.

Vokietija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Kanada ir kitos užsienio valstybės, reaguodamos į darbo jėgos trūkumą, ėmėsi kurti naujas pameistrystės organizavimo ir finansavimo schemas. Norvegijoje užimtumo tarnyba imasi proaktyvaus vaidmens ir užsiima jaunimo bedarbystės prevencija bei ankstyva intervencija. Ten užimtumo tarnybos bendradarbiauja su mokyklomis bei NVO ir užsiima atvejų vadyba su iš švietimo sistemos iškritusiais ar rizikoje esančiais jaunuoliais. Austrijoje ir Prancūzijoje taikomi inovatyvūs būdai sugrąžinti bedarbius į darbo rinką, užtikrinant jiems darbo vietą (esant poreikiui – įkuriama darbo vieta atliepiant vietinės bendruomenės poreikius).

Šio projekto metu dalyvės ieškos Lietuvos kontekstui tinkamiausių būdų sumažinti atskirtį tarp bedarbių galimybių ir darbo rinkos poreikių, bei paskatinti darbdavius aktyviau įsitraukti į bedarbių mokymo ir perkvalifikavimo procesus.

Tikslas

Projekto tikslas – optimizuoti paramos mokymuisi priemonių sistemą taip, kad ji būtų: (1) tikslingiau orientuota į bedarbių integraciją darbo rinkoje; (2) prieinama didesnei daliai bedarbių.