Kurkime modernią Lietuvos ateitį kartu
Registruotis
Aplinkos ministerija
Miesto ir visuomenės dialogas: dalyvavimas viešųjų erdvių formavime
Problema
Miestų viešosios erdvės yra atviros, ar toks turėtų būti ir jų planavimas? 2019 m. Vilniuje prasidėjęs Antakalnio bendruomenės ir savivaldybės konfliktas dėl Sapiegų parko projekto iliustravo, kad viešųjų erdvių projektų viešinimui taikomas teisinis reglamentavimas nesukuria tinkamų sąlygų nuosekliam savivaldos ir suinteresuotos visuomenės dialogui. Po dvejus metus trukusių derybų apie 300 tūkst. kainavęs projektas buvo sustabdytas, o konkursas paskelbtas iš naujo.
Matydami poreikį anksčiau įtraukti visuomenę į viešųjų erdvių projektavimą, Vilniaus savivaldybė 2018 m. pasitvirtino viešų atskirųjų želdynų projektų viešinimo tvarkos aprašą, kuris nurodo, kad visuomenė turi būti įtraukiama į projektą dar teritorijos tyrimo stadijoje (formuluojant užduotį projektuotojams). Panašią tvarką jau nacionaliniu mastu numato ir nuo 2021 m. lapkričio 1 d. įsigaliojanti Želdynų įstatymo redakcija – įgyvendinant projekto viešumą, prieš projektuojant atskirųjų viešųjų želdynų projektus turi būti išsiaiškinami ir įvertinami visuomenės poreikiai (19 ir 20 straipsniai).
Ankstyvą ir dalyvavimu, o ne informavimu grįstą visuomenės įtraukimą į aplinkos formavimo procesus numato Lietuvoje ratifikuotos Europos kraštovaizdžio ir Orhuso konvencijos bei Jungtinių Tautų Darnių vystymosi tikslų įgyvendinimo (11 ir 17 tikslai) rekomendacijos.
Remiantis atvejų analize ir kokybiniais interviu su vietos bendruomenėmis, urbanistais, savivaldybėmis, kraštovaizdžio architektais ir kitomis suinteresuotomis šalimis galime daryti išvadą, kad, nors jau ir reglamentuojamas įstatymais, visuomenės dalyvavimas ankstyvuose viešųjų erdvių projektų etapuose šiandien yra pavienis ir aiškaus standartizuoto proceso neturintis reiškinys.
Vis dėlto, remiantis gerosiomis užsienio praktikomis matome, kad dalyvaujamasis planavimas (angl. participatory planning) savyje turi aibę įrankių ir metodų, kurie leidžia kurti įtraukiantį ir konstruktyvų dialogą tarp įvairių viešųjų erdvių formavime dalyvaujančių pusių – suinteresuotos visuomenės, architektų ir savivaldybės.
Antrasis visuomenės dalyvavimo viešųjų erdvių formavime projektas (2022 m. kovo – rugsėjo mėn.)
Tikslas
Pritaikyti gerąsias užsienio dalyvaujamojo planavimo praktikas ir priemones savivaldybėms, kurios leistų organizuoti kokybišką visuomenės įtraukimą formuojant viešąsias erdves.
Projekto eiga
2021/12/06
Sukurtas vienlapis, kuriame apibrėžiama, kas yra geras viešosios erdvės projektasAtlikta visuomenės dalyvavimo viešųjų erdvių formavime esamos situacijos analizė. Sukurtas analizės vienlapis
2021/12/10
Atlikta 60 LR savivaldybių apklausa apie visuomenės dalyvavimą viešųjų erdvių planavime. Sukurtas apklausos vienlapis
2021/12/28
Atlikta gerųjų visuomenės įtraukimo į viešųjų erdvių formavimą užsienio praktikų analizė
2022/02/11
Atlikta viešoji konsultacija, kurios metu aptartos temos problematika, sprendimai ir pasiūlymai praktinio gido tobulinimui
2022/03/04
Sukurtas visuomenės įtraukimo į viešųjų erdvių formavimą praktinis gidas
2022/03/04
null
Projekto failai
Rezultatas
