Efektyvesnio regionų plėtros tarybų funkcijų modelio kūrimas

Problema

Dabartinė valstybės vykdoma regioninė politika neužtikrina darnios ir tolygios regionų  ekonominės ir socialinės pažangos. 2024 metų Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) apžvalga pažymi pažangos mažinant socialinius ir ekonominius regioninius trūkumą bei augančius tarpregioninius ir vidinius regionų skirtumus. Susiklosčiusi situacija rodo nepakankamą regioninės politikos koordinavimą nacionaliniu lygmeniu.

Šiame kontekste verta išskirti regionų plėtros tarybas (toliau RPT), kurioms 2020 metais Seimas per Regioninės plėtros įstatymo pataisas suteikė juridinio asmens statusą bei išplėtė jų atsakomybes. Šių institucijų, kaip regioninių viešojo administravimo subjektų, statusas suteikė joms formalias galias dalyvauti formuojant regioninę politiką ir koordinuoti jos įgyvendinimą, skatinti regioninį bendro intereso tenkinimą ir bendradarbiavimą. Deja, iki šiol šis potencialas nėra realizuotas.

Politikos formavimas

Nacionaliniu lygmeniu pripažįstama, kad efektyvi regioninė politika turėtų būti formuojama laikantis „iš apačios“ principo. Nors 2021 metų Strateginio valdymo įstatymo pakeitimai suteikė galimybes patiems regionams investicijas planuoti  „iš apačios“, tačiau šis principas iki galo įgyvendintas nebuvo, nes ministerijos pirmiau formavo konkrečias priemones, į kurias turėjo „tilpti“ keliamos problemos. Tai, kad priemonės neatliepė regionų bei savivaldybių prioritetų, nurodė 27 % savivaldybių, o daugiau nei pusė pasigedo priemonių iš sričių, už kurias atsakingos ministerijos nedalyvauja Regionų plėtros programoje.

Politikos įgyvendinimas

Pagrindinio regionų politikos įgyvendinimo įrankio – RPT ruošiamų ir koordinuojamų regionų plėtros planų – formavimas pagal plėtros programoje nustatytas priemones kol kas taip pat nėra optimalus. Efektyvų jo įgyvendinimą 2022–2030 metams stabdė ilgai užtrukę finansavimo gairių derinimo procesai ministerijose, verčiantys savivaldybes perplanuoti projektus keičiantis gairėms, bei išankstinių sąlygų sukurti apribojimai, ribojantys priemonių pasirinkimą savivaldybėse. Projektai pagal planą formuojami tik savivaldybėse, RPT tik pripažįsta šiuos projektus regioninės reikšmės projektais pagal nustatytus kriterijus.

Bendradarbiavimas

Nepaisant galimybės savivaldybių tarpusavio bendradarbiavimą ir regionų partnerystės su privačiuoju sektoriumi išnaudoti ekonominio ir socialinio potencialo didinimui, kol kas šis potencialas nėra išnaudojimas. Regionų plėtros tarybų partnerių grupėms tik formaliai yra sudaromos galimybės vertinti planus ir teikti rekomendacijas ir išvadas, tačiau to nepakanka, kad būtų sudarytos sąlygos tinkamai įsitraukti rengiant regionų plėtros planus ir formuoti jų turinį. Taip prarandami svarbūs požiūrio taškai identifikuojant regiono problemas ir  tinkamus sprendimus.

Regionuose taip pat nėra aiškaus mechanizmo privačių investicijų pritraukimui. Lietuvos savivaldybių asociacija savo ataskaitoje apie skirtingus plėtros poreikius regionuose ir regionų specializaciją investicijų trūkumą įvardina kaip svarbų faktorių, stabdantį regioninę plėtrą ir mažinantį ekonominio gyvybingumą. Jie pabrėžia, jog tiek centrinei, tiek vietos valdžiai iššūkį kelia investicijų pritraukimas ir verslo ekosistemos tobulinimas.

Aptarta problematika formuojant bei įgyvendinant regioninės plėtros politiką skatina  įgalinti regionų plėtros tarybas, kelti jų kompetencijas ir permąstyti atsakomybės sritis. Sustiprintoms taryboms perdavus daugiau regioninės politikos ir įgyvendinimo atsakomybių bei sustiprinus jų galias bendradarbiavimo koordinavimui, galimi pozityvūs pokyčiai regioninės politikos srityje.

Tikslas

Projekto tikslas – mažinti regioninę atskirtį ir skatinti tvarų vystymąsi įgalinant regionų plėtros tarybas prisidėti formuojant regioninės politikos kryptis ir strategiją, efektyviau įgyvendinti politiką regiono lygmenyje ir koordinuoti bendradarbiavimą.

Projekto failai

Dalyviai

2025/26

Emilija Abraitytė

2025/26

Asta Bakanauskienė