„Kurk Lietuvai“ vadovė: Lietuvos ekonomikai reikia nestandartinių sprendimų

Prasidėjus programos „Kurk Lietuvai“ dalyvių atrankai, motyvuoti profesionalai ir profesionalės kviečiami prisidėti prie pokyčių šalyje. Nuo šių metų dalyvių pastangos bus skirtos ekonomikos transformacijai. „Kurk Lietuvai“ vadovės Monikos Merkytės teigimu, nauja programos kryptis turėtų paspartinti šalies proveržį dar neišplėtotose srityse.

Kandidatai ir kandidatės kviečiami transformuoti ekonomiką. Kokių konkrečių pokyčių reikia Lietuvai?

Šiuo metu vyksta globalūs procesai – dirbtinis intelektas paliečia vis daugiau profesinio ir kasdienio gyvenimo sričių, įgyvendinama Europos žaliojo kurso strategija, kuriamos kažkada moksline fantastika laikytos technologijos. Kaip ir „Investuok Lietuvoje“, kurios dalimi esame, norime, kad Lietuva šiuose procesuose užimtų lyderiaujančią poziciją ir būtų gerasis pavyzdys ne tik ES, bet ir platesniu mastu.

Svarbu užtikrinti, jog viešoji politika ir teisinis reguliavimas būtų palankūs inovacijų vystymui, dėmesį kreiptume ne tik į aukštųjų technologijų plėtrą, bet ir gamybos modernizavimą, produktyvumo didinimą. Reikia spręsti aukštos kvalifikacijos specialistų (-čių) trūkumo problemą, investuoti į tiksliųjų mokslų atstovų (-ių) rengimą, viešojo sektoriaus efektyvinimą, regionų atskirties mažinimą, žaliųjų iniciatyvų skatinimą. Ieškome tokių žmonių, kurie galėtų pasiūlyti modernius, galbūt iki šiol net negirdėtus, šių iššūkių sprendimus.

Programa trunka metus. Ką, ieškant tokių sprendimų, galima nuveikti per šį laikotarpį?

Programa yra intensyvi – per 12 mėnesių dalyviai ir dalyvės įgyvendina du projektus, kiekvienas jų paprastai apima ir situacijos analizę, gerųjų užsienio praktikų apžvalgą, ir galimų sprendimų suformavimą. Visgi, praktika rodo, kad tai yra pakankamas laikas įžiebti pokyčių kibirkštį.

Pavyzdžiui, „Kurk Lietuvai“ programoje per pusmetį parengta „GovTech Lab“ koncepcija, pasiektas susitarimas dėl šios laboratorijos įkūrimo ir bandomųjų iniciatyvų įgyvendinimo. Taip pat sukurtas regioninio karjeros centro „Karjeras“ veikimo modelis, vėliau centras įsteigtas Alytuje. Kaip dar vieną pavyzdį galima įvardyti ir pernai sukurtą susiekimo inovacijų ekosistemos žemėlapį.

Verta pabrėžti, kad projekto pridėtinė vertė – netipinių tarpinstitucinių jungčių atradimas. Programos dalyviai, dirbdami projektų vadovais, į vieną vietą suveda skirtingų – viešojo, privataus, akademinio, nevyriausybinio – sektorių atstovus ir taip pamato „didesnį paveikslą“. Bendradarbiaujant su tiek skirtingų žmonių matoma platesnė perspektyva, kartu, užtikrinamas projektų tęstinumas.

Kokie projektai programoje įgyvendinami šiuo metu?

Prieš mėnesį dalyviai pradėjo dvylika naujų projektų, apimančių gana įvairiais sritis. Pavyzdžiui, ieškoma būdų, kaip Lietuvoje paskatinti spartesnę gamybos sektoriaus automatizaciją, sprendžiama, kaip šalyje pritaikyti ES dirbtinio intelekto reglamentą ir išnaudoti su juo susijusias galimybes. Taip pat kuriama kibernetinio saugumo pilotinio projekto Cyber Campus koncepcija ir jos įgyvendinimo planas, gilinamasi į artėjančius kripto turto reguliavimo pokyčius, nemažai dėmesio skiriama vystomojo bendradarbiavimo stiprinimui.

Ko tikitės iš būsimų programos dalyvių?

Svarbiausias atrankos kriterijus, ko gero, yra motyvacija ir noras keisti esamą status quo. Būsimi dalyviai ir dalyvės turėtų gebėti ne tik identifikuoti silpnąsias ekosistemos vietas, bet ir inicijuoti pozityvius pokyčius – tam reikalingas kritinis mąstymas, analitiniai ir projektų valdymo įgūdžiai. Taip pat labai svarbu gebėti kalbėtis su skirtingomis suinteresuotosiomis pusėmis, įsiklausyti į jų argumentus ir užtikrinti, kad sprendimai nebūtų vienašališki.

Žinoma, esama ir formalių reikalavimų. Į atranką kviečiami anglų kalbą mokantys, aukštąjį išsilavinimą įgiję ir darbinės patirties turintys asmenys. Studijų ar darbinė patirtis užsienyje yra laikomi dalyvių privalumais.

Kodėl verta dalyvauti „Kurk Lietuvai“ programoje?

Programa, visų pirma, suteikia unikalią galimybę dirbti su vienu konkrečiu klausimu ar problema pusę metų siekiant įgyvendinti realų pokytį. Įprastu būdu, į viešąjį sektorių patekę žmonės dažniausiai iš karto susiduria su skausminga sektoriaus realybe – galybe darbų, biurokratinių procesų, spaudimo ir lūkesčių. Toks modelis leidžia per trumpą laiką – šešis mėnesius – įsigilinti į temą, identifikuoti, ką reikia keisti, pasiūlyti konkrečius gerosiomis praktikomis grįstus sprendimus ir, kai kuriais atvejais, netgi juos pradėti įgyvendinti.

Programos idėja taip pat yra leisti eksperimentuoti ir pabandyti pritaikyti praktikas, kurios yra nestandartinės, inovatyvios, iki šiol mažiau nagrinėtos Lietuvoje. Inovacijos ir nestandartiniai sprendimai yra ypač svarbūs tokioms šalims kaip Lietuva. Mes per maži, kad galėtume sau leisti eiti tradicinių sprendimų būdu. Kadangi turime daug protingų ir kūrybiškų žmonių, norime bent kažkuriam laikotarpiui juos pritraukti ir paskatinti ieškoti šių sprendimų viešajame sektoriuje. Programos alumnų gretose turime žmonių, kurie gali džiaugtis, jog prisidėjo prie taromatų sistemos kūrimo, žaliųjų viešųjų pirkimų koncepcijos įgyvendinimo, transporto duomenų atvėrimo ir matymo realiuoju laiku. Matyti savo darbo rezultatus ir žinoti, kad prisidėjau prie didesnių pokyčių, yra puikus jausmas. Be to, džiugu, kad po programos apie 60 proc. dalyvių lieka dirbti viešajame sektoriuje ir toliau kuria Lietuvai.

Programos modelis taip pat sukonstruotas taip, kad dalyviai gautų ir asmeninės naudos – per metus jie susipažįsta su valstybės veikimo principais iš vidaus, užmezga itin platų profesinių kontaktų tinklą, bendradarbiauja su politikos, ekonomikos bei visuomenės lyderiais, stiprina projektų valdymo, advokacijos, komunikacijos ir kitokius įgūdžius.

Daugiau informacijos:
Izabelė Švaraitė
Rinkodaros ir komunikacijos projektų vadovė
Mob. +370 61853358
izabele.svaraite@investlithuania.com