Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija

Universalus dizainas: centralizuotos sistemos kūrimas Lietuvoje

2023 m. kovo 6 d. - 2023 m. rugsėjo 6 d.

Problema

2010 m. Lietuva ratifikavo Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją, kurios tikslas – skatinti, apsaugoti ir užtikrinti asmenų su negalia (AN) visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis. Konvencijoje įtvirtinti asmenų su negalia lygybės prieš įstatymą, laisvės bei saugumo, asmens neliečiamumo reikalavimai, laisvo judėjimo, pilietybės ir savarankiško gyvenimo teisės, teisė į sveikatą, užimtumą ir išsilavinimą, darbą, galimybė dalyvauti kultūriniame ir politiniame gyvenime.

Siekiant tinkamai įgyvendinti Konvencijos nuostatus, Lietuva įsipareigojo sukurti palankią aplinką ir sąlygas oriam ir kokybiškam asmenų su negalia gyvenimui Lietuvoje. Viena iš priemonių tam pasiekti – universalus dizainas. Universalus dizainas (UD) yra toks aplinkos ir gaminių kūrimas, kuris suteikia vienodą galimybę ta pačia aplinka, daiktu ar paslauga naudotis kiekvienam. Tai yra, vadovaujantis UD principais, nėra išskiriamos konkrečios žmonių grupės pagal jų amžių, dydį ar galimybes, pvz. asmenys su judėjimo negalia, ir nėra kuriami būtent jiems skirti ar pritaikyti įėjimai į patalpas, takeliai, prietaisai. Viskas yra projektuojama taip, kad būtų patogu naudotis visiems: asmenims su įvairiomis negalios formomis, asmenims su laikinais sveikatos sutrikimais ar tam tikrose situacijose esantiems žmonėms.

Pasaulio kontekste, apie 15 % gyventojų turi tam tikrą negalią. Lietuvoje asmenų su negalia yra apie 8% gyventojų. Tačiau, statistiškai įvertinus laikinus sveikatos sutrikimus patyrusių asmenų skaičių bei situacinius atvejus (pavyzdžiui, šeimas su mažamečiais vaikais, senjorus ir kt.), Lietuvoje universalaus dizaino principais pritaikyta aplinka ir paslaugomis galėtų pasinaudoti net 1.1 mln. arba 38% šalies gyventojų. Todėl svarbu į problemą žvelgti iš platesnės perspektyvos, negalvojant tik apie tam tikrą žmonių grupę.

Atrodo, kad temoje, kuri liečia daugiau nei kas trečią šalies gyventoją, situacija turėtų būti palanki. Visgi, atlikus esamos situacijos analizę buvo išgrynintos esminės spragos: nėra vientiso UD suvokimo, pastebimos spragos teisinėje bazėje, vyksta nesistemingas duomenų rinkimas, trūksta kompetentingų srities ekspertų, vyrauja nevienalytis UD įgyvendinimo ir priežiūros lygis Lietuvos regionuose, pastebimas nevienodas valstybinių institucijų atsakomybių pasiskirstymas bei vyrauja neigiamos visuomenės nuostatos.

Svarbu pabrėžti, kad inictayvų ir priemonių UD įgyvendinimui Lietuvoje yra nemažai. Atlikus analizę ir susisteminus turimus duomenis paaiškėjo, kad yra apie 50 skirtingų priemonių iš 22 skirtingų institucijų, skirtų UD įgyvendinimui Lietuvoje. Deja, šios priemonės dažnai atsiranda iš pavienių ir trumpalaikių iniciatyvų, kurios neužtikrina sistemingo ir tęstinio UD principų veikimo. Didelis informacijos ir atsakomybių išsibarstymas per daugybę skirtingų institucijų tik apsunkina UD įgyvendinimo bei priežiūros procesus, todėl tikimasi, kad centralizuota sistema leistų efektyviau užtikrinti universalaus dizaino veikimą Lietuvoje.