Demografinis senėjimas darbo rinkoje: kaip padidinti vyresnio amžiaus žmonių užimtumą?

Problema

Populiacijos senėjimas yra reikšmingas iššūkis visuomenei, kadangi prognozuojama, kad iki 2040-ųjų beveik pusė lietuvių bus vyresni nei 50-ies. Nepaisant demografinės padėties, nemažai lietuvių vertina senėjimą kaip kliūtį mokytis, o diskriminacija amžiaus pagrindu yra dažnesnė negu ES vidurkis.

Lietuvoje juntamoji diskriminacija dėl amžiaus – viena aukščiausių Europoje. 2019 m. 493 Eurobarometro duomenimis, lietuviai dažniau nei ES vidurkis suvokia, kad amžius yra diskriminacinis veiksnys darbo rinkoje (12% skirtumas). Tik 47% apklaustųjų būtų patenkinti, jeigu aukščiausią politinį postą valstybėje užimtų žmogus, laikomas senu. Tai yra pats prasčiausias rezultatas ES. Taip pat Eurofound tyrimas parodė, kad 50 metų ir vyresni darbuotojai Lietuvoje daug dažniau nei kitose Europos šalyse mano, kad nesulaukia pakankamai pripažinimo.

Aktyvaus senėjimo idėja teigia, kad vyresni asmenys turėtų būti skatinami likti darbo rinkoje, jeigu to nori ir jiems turėtų būti sudaromos tinkamos darbo sąlygos. Kadangi darbo jėga nuolat sensta, darbo rinka ir verslai turės keistis, kad prisitaikytų prie besikeičiančios demografinės situacijos.

Tikslas

Atlikus esamos situacijos Lietuvoje ir užsienio gerųjų praktikų analizę bei įtraukiant suinteresuotąsias šalis išgryninti Lietuvos prioritetus, kaip spręsti demografinio senėjimo keliamus iššūkius darbo rinkoje ir pasinaudoti vyresnio amžiaus žmonių potencialu.

Projekto failai

Dalyviai

2022/23

Gabrielė Makarevičiūtė-Osipovič