„Kurk Lietuvai“ metus apžvelgiant – dėmesys Ukrainai, DI ir žiedinei ekonomikai

Tradiciškai, metų pabaiga – refleksijos ir įsivertinimo laikotarpis. Tad, kokie 2024-ieji buvo „Kurk Lietuvai“? Atsakymas – tai rekordiniai ir į ekonomikos pokyčius orientuoti metai.

Tarptautinė lyderystė

Pavasarį programos vadovė Monika Merkytė įtraukta į pasaulinio valstybės tarnautojų tinklo „Apolitical“ sudarytą 35 Viešojo sektoriaus talentų valdymo lyderių sąrašą. Ji – tarp inovatorių, ypač nusipelniusių viešajame sektoriuje buriant motyvuotų ir talentingų profesionalų komandas.

Išskirtinė buvo ir balandį prasidėjusi naujų „Kurk Lietuvai“ dalyvių atranka – sulaukta rekordinio – apie 360 – paraiškų skaičiaus. 20 kandidatų į 1 vietą – taip galima apibendrinti potencialių dalyvių konkurenciją.

Iš atrinktų dalyvių – net trys lietuvių išeivijos atstovai iš JAV. Tai programos „Bring Together Lithuania“ alumnai (-ės): Prinstono universiteto absolventė, buvusi JAV Federalinio rezervo darbuotoja Kimberly Kreiss, JAV Atstovų rūmuose stažavęsis Tomas Alsenas, Lietuvos mikrobiomo sektorių šiuo metu nagrinėjanti Ieva Juzumaitė.

2024 metų vasarą startavo pilotinis projektas „Kurk Ukrainai“. Programos „Kurk Lietuvai“ įkvėpto projekto dalyvės, dirbdamos Ukrainos Ekonomikos ministerijoje, siekia inovuoti savo šalies viešąjį sektorių.

Žiediškumo ir DI vystymo link

2023–2024 metų programos dalyviai itin daug dėmesio skyrė žiedinės ekonomikos, dirbtinio intelekto (DI) bei technologinio progreso skatinimui.

Teisingumo ministerijai padėta pasiruošti vadinamosios Teisės taisyti direktyvos perkėlimui į nacionalinę teisę. Už pastangas inovuoti taisymo sektorių šio projekto vadovės – Rūta Kukulskytė ir Gintarė Petrauskaitė – nominuotos „Atliekų kultūros“ apdovanojimų Metų įkvėpimo kategorijoje. Be to, R. Kukulskytės pastangomis, nuo 2025 metų pavasario į Centrinės perkančiosios organizacijos (CPO LT) katalogą bus įtraukta atnaujinta elektronika. Viešojo sektoriaus įstaigoms tai sudarys palankesnes sąlygas mažinti elektroninių atliekų kiekį įsigyjant ne naujus, bet atnaujintus kompiuterius, telefonus ir kitus įrenginius.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje sukurtas DI valdysenos modelis. Tai – Benedikto Girdvainio ir jo inicijuoto DI valdysenos forumo darbo rezultatas. Juo siekta, kad reguliacinė DI aplinka įgalintų vietos įmones kurti skaitmenines inovacijas.

Dirbdama Kultūros ministerijoje Agnė Mikštienė nagrinėjo, kaip užtikrinti, kad kūrėjai (-os), kurių darbai panaudojami DI modelių treniravimui, gautų tinkamą atlygį. Šis klausimas vis garsiau keliamas ES lygmeniu – suformuoti Lietuvos poziciją padėjo ir A. Mikštienės įdirbis.

Programos dalyviai daug dėmesio skyrė ir pažangių pramonės sprendimų plėtrai. Pavyzdžiui, Rokui Klioštoraičiui bei Lukui Charitonovui įgyvendinant projektą, skirtą robotizacijos proveržio skatinimui, sukurtas ir Lietuvos pramonės įmonėms pasiūlytas pasiruošimo automatizacijai naudų ir rizikų įsivertinimo įrankis.

Taip pat sudarytas Žaliųjų sprendimų katalogas. Juo užsienio rinkoms pristatomi inovatyvūs Lietuvos įmonių sprendimai energetikos, žemės ūkio, atliekų perdirbimo ir kitose srityse. Aušros Raulušonytės sukurtas katalogas vystomas ir toliau – plėtra rūpinasi „Kurk Lietuvai“ dalyvis T. Alsenas. Jo projekto rezultatai bus pristatyti jau 2025 metų pavasarį.

Nuotraukose – Monika Merkytė ir Rūta Kukulskytė rugsėjį vykusiame 2023–2024 metų kartos išlydėtuvių renginyje. M. Ambrazo nuotr.