undefined

Rasa ir Dominykas pristato „Cyber Campus LT“ koncepciją NKSC pusryčiuose. A. Pliadžio nuotr. Krašto apsaugos ministerija

Kas padėtų dar labiau sustiprinti Lietuvos kibernetinį atsparumą? Nacionaliniame kibernetinio saugumo centre (NKSC) projektą įgyvendinusi „Kurk Lietuvai“ komanda – Dominykas Kugelevičius ir Rasa Mončiunskaitė – įsitikinę, jog atsakymu gali tapti Prancūzijos, Švedijos ir Maltos pavyzdžių įkvėptas kibernetinio saugumo ekspertų bendruomenės subūrimas.

Dalyvaudami „Kurk Lietuvai“ programoje jie išvystė profesionalų bendruomenės, kurią siūloma vadinti „Cyber Campus LT“,  koncepciją, apimančią veiklos principus, valdymą, logistiką ir ilgalaikius veiklos planus.

Kaip šiuo metu apibūdintumėte Lietuvos kibernetinio saugumo ekosistemą?

R. Mončiunskaitė: Džiugu, kad ši ekosistema Lietuvoje išties yra gyvybinga ir reikšminga: kibernetinio saugumo klausimams valstybė skiria dėmesio, vystomas tarptautinis bendradarbiavimas, šalyje kuriasi ne tik nacionalinės, bet ir tarptautinės kompanijos. Taip pat įgyvendinamos plėtros programos, skirtos infrastruktūros ir mokslinių tyrimų stiprinimui.

D. Kugelevičius: Vis dėl to, dabartinis įmonių skaičius nėra pakankamas, kad būtų patenkinami visi šalies poreikiai. Iššūkiai, su kuriais susiduriame, apima didėjantį kibernetinių incidentų skaičių, sparčią technologijų, tokių kaip dirbtinis intelektas plėtrą.

Kodėl Lietuvoje reikia stiprinti kibernetinio saugumo profesionalų bendruomenę?

D. Kugelevičius: Išskirčiau keletą priežasčių. Pirma – specialistų trūkumas. Įvairūs ES tyrimai rodo, kad Europoje trūksta nuo 260 000 iki 500 000 kibernetinio saugumo specialistų ir specialisčių. Tai apsunkina tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus gebėjimus efektyviai reaguoti į grėsmes. Kompetencijų ugdymas, inicijuotas pačių industrijos profesionalų, galėtų šią problemą spręsti. Antra – centralizuota bendruomenė, kai žmonės greitai dalijasi žiniomis ir patirtimi, gebės greičiau reaguoti į kibernetines grėsmes.

Savo projekte analizavote Prancūzijos, Švedijos, Maltos ir kitas praktikas. Ko iš jų galėtų pasisemti Lietuva?

R. Mončiunskaitė: Prancūzijos „Campus Cyber“, Švedijos „Cybercampus Sverige“ ir Maltos nacionalinio koordinavimo centras pirmiausia yra geri politinės valios pavyzdžiai. Šiose šalyse kibernetinis saugumas laikomas nacionalinės reikšmės klausimu.

D. Kugelevičius: Lietuvoje iš šių centralizuotų bendruomenių galėtume perimti neutralumo principą. Prancūzijoje stengiamasi kurti neutralią erdvę, kurioje susitikę viešojo ir privataus sektoriaus atstovai priimtų visai ekosistemai naudingus sprendimus. Išskirčiau ir įtvirtintą lygiateisiškumą – organizacijose siekiama išvengti vienos suinteresuotos šalies dominavimo. Taip pat itin svarbi fizinė vieta. Visų šalių pavydžiai rodo, skaitmeninės platformos nepakanka – svarbu sukurti erdvę, kurioje būtų bendraujama gyvai. Toks bendradarbiavimas yra efektyvesnis.

O kaip turėtų veikti jūsų siūloma „Cyber Campus LT“ bendruomenė?

R. Mončiunskaitė: Tai turėtų būti vieta, kurioje susitelkia kibernetinio saugumo profesionalai ir profesionalės. Jų veiklos kryptys turėtų apimti švietimą (tiek jaunosios kartos ugdymą, tiek specialistų kompetencijų kėlimą), inovacijų akceleraciją ir tarptautinių projektų vystymą. Ši organizuota bendruomenė sujungtų verslo, viešojo sektoriaus ir mokslo atstovus.

Koncepcija dar nėra bendruomenė. Kokie artimiausi žingsniai bus žengiami koncepcijos įgyvendinimo link?

D. Kugelevičius: Dar „Kurk Lietuvai“ projekto metu savo įdirbį pristatėme NKSC pusryčių metu. Koncepciją tolimesniam įgyvendinimui perdavėme NKSC. Artimiausias planas – teikti paraišką Skaitmeninės Europos programai ir taip užsitikrinti papildomą „Cyber Campus LT“ finansavimą iš Europos Sąjungos lėšų.