Kurkime modernią Lietuvos ateitį kartu
RegistruotisLR Aplinkos ministerija
Žiediškumo link: pastato (ar jo elementų) pakartotinio naudojimo skatinimas reguliacinėmis priemonėmis
Problem
Europa yra iškėlusi tikslą 2050 metais tapti klimatui neutraliu žemynu. Siekiant šio tikslo gręžiamasi į didžiausią kiekį resursų eikvojančius bei taršiausius veiklos sektorius. Remiantis Europos Komisijos duomenimis, statybos pramonė Europoje atsakinga už apie 50 proc. iškastinių žaliavų suvartojimo, daugiau nei 35 proc. atliekų susidarymo bei už 5–12 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išskyrimą kiekvienoje ES valstybėje.
2020 metais paskelbtas Europos žaliasis kursas ir Žiedinės ekonomikos veiksmų planas pažymi žiedinės ekonomikos svarbą ES valstybių vystymuisi – statybos sektoriuje tai tampa svarbiu modeliu, padedančiu skatinti ekonominį augimą ribojant išteklių eikvojimą.
Žiedinės ekonomikos aktualumas matomas ir Lietuvoje – 2023 m. priimtose Lietuvos perėjimo prie žiedinės ekonomikos iki 2035 m. gairėse išskiriamos šešios sritys, tarp jų ir žiedinė statyba, kuriose galima pasiekti ekonominį augimą taikant žiediškumo principus. Žvelgiant į pokyčius statybų reglamentuose, matoma, jog Lietuva kelia ambicingus tikslus – šių metų lapkričio 1 d. pradedamas taikyti nutarimas naujuose visuomeninės paskirties pastatuose naudoti ne mažiau nei 50 proc. medienos ar kitų organinių medžiagų statybos produktų. Taip pat skiriamas dėmesys statybinių ir griovimo atliekų tvarkymui siekiant atliekas išsaugoti rinkoje kaip statybinius produktus, tačiau nėra siekiama išsaugoti ar sukurti pridėtinės vertės, t. y., siekiama statybos ir griovimo atliekas apdoroti statybos aikštelėje ir pritaikyti inžinerinių statinių (kelių) statyboje. Tad nors ir imtasi tam tikrų reguliacinių priemonių, visgi Lietuvos perėjimo procesas prie žiedinės statybos yra fragmentiškas – trūksta vienodų, nacionaliniu mastu keliamų standartų, įrankių bei kryptingos strategijos.
Siekiant sistemingų pokyčių žiediškumo link, kyla poreikis iš esmės transformuoti požiūrį į statinį, t. y. žvelgti į visą statinio gyvavimo ciklą – žaliavos gavybą, statybinių produktų gamybą, transportavimą, statybų procesą (A etapas), statinio priežiūrą (B etapas), išardymą, atliekų pernaudojimą (C etapas) ar naudotų elementų grąžinimą atgal į rinką (D etapas). Statinio gyvavimo ciklo vertinimas gali padėti priimti aplinkai draugiškus, ilgalaikius ir ekonomiškai naudingus sprendimus.
Nors didžioji dalis CO2 emisijų išskleidžiama pastato eksploatavimo metu (problemos valdymui ES parengus atskirą Renovacijos bangos strategiją ir veiksmų planą), tyrimas rodo, jog statybinių produktų gamybos ir statinio griovimo etapuose įkūnytos energijos kiekis sudaro 21 proc. viso statinio gyvavimo ciklo metu susidarančių emisijų. Todėl netgi ES įvestoje ekonominių veiklų klasifikavimo sistemoje (ES Taksonomija) yra palaikomos veiklos, skatinančios pakartotinį naudojimą, gyvavimo ciklo prailginimą, atliekų mažinimą. Remiantis situacija, statybos sektoriuje didesnis dėmesys turėtų būti sutelkiamas į D etapą, t. y., maksimalų esamų pastatų pritaikymą naujai funkcijai, pakartotinį pastato elementų naudojimą bei projektavimą iš anksto planuojant išardymo scenarijus. Šie principai leidžia ne vien mažinti ŠESD kiekį, atliekų susidarymą, bet ir riboti neatsinaujinančių išteklių vartojimą.
Lietuvoje cikliškas požiūris į statybos procesą ir patį statinį vis dar nėra taikomas – vykdomi reguliaciniai pakeitimai nėra sistemingi ar tarpusavyje susiję, todėl nėra reguliacinių priemonių, skatinančių prailginti pastato eksploatacijos laikotarpį ar jo elementų pakartotinių naudojimą. Nors galima atrasti keletą privačių gerųjų pavyzdžių Lietuvoje, visgi esami reguliaciniai įrankiai valstybės mastu neskatina pakartotinio naudojimo, sudarant patogias sąlygas griovimui. Todėl Lietuvoje augant statybų apimtims, šalyje suvartojama vis daugiau mineralinių medžiagų, auga statybų ir griovimo atliekų skaičius.
Goal
Projekto tikslas – diegti žiedinės ekonomikos praktikas Lietuvos statybos sektoriuje parengiant rekomendacijas, kaip skatinti pakartotinio pastatų (ar jų elementų) naudojimą Lietuvoje.
Project progress
2024/10/30
Žiedinės ekonomikos statybų sektoriuje Lietuvoje apžvalga
2024/11/08
Pastatų pakartotinio naudojimo iššūkių ir galimybių Lietuvoje įvertinimas
2024/11/29
Gerųjų užsienio pavyzdžių analizė
2024/12/20
Galimybių studija: reguliaciniai įrankiai, skatinantys pakartotinį pastatų (jų elementų) naudojimą
2025/01/15
Galimybių studijos pristatymas įtraukiant suinteresuotas puses
2025/02/21
Rekomendacijų pateikimas ir projekto tęstinumo užtikrinimas