Vieningos viešojo transporto kelionių planavimo ir bilietų sistemos modelio kūrimas

Problema

XIX Vyriausybės programoje, kaip viena iš viešojo transporto sektoriaus tobulinimo priemonių, numatyta sukurti vieningą nacionaliniu mastu veikiančią, viešojo transporto kelionių planavimo ir bilietų sistemą bei užtikrinti efektyvų ilgalaikį šios sistemos veikimą. Šis siekis remiasi „Mobilumas kaip paslauga“ (angl. Mobility as a Service (MaaS) koncepcija, grindžiama skaitmenizacija, duomenų analitika ir dalijimosi ekonomikos principais. Koncepcijos tikslas – sujungti skirtingas transporto paslaugas (geležinkelio, kelių, vandens, mikrojudumo ir transporto dalijimosi) į vieną lengvai prieinamą platformą, leidžiančią keleiviams patogiai planuoti savo keliones ir už jas atsiskaityti vienoje vietoje. Tokia integracija ne tik didintų viešojo transporto prieinamumą ir efektyvesnį judumą – gyventojai galėtų paprasčiau ir lengviau keliauti, atsiskaityti už paslaugas – bet ir kurtų socialinę bei ekologinę naudą skatindama tvaresnį judumą. Ši sistema įtrauks ir neskaitmeninius sprendimus siekiant užtikrinti, kad būtų atliepiamas poreikis mažinti skaitmeninę atskirtį, kurią patiria vyresnio amžiaus gyventojai ir kitos socialinės grupės.

Situacija Lietuvoje

Jau 2014 m. Lietuvos transporto strategijoje buvo numatyta sukurti vieningą elektroninio bilieto sistemą ir gerinti viešojo transporto integraciją. Nepaisant daugybės pozityvių pokyčių pastaraisiais metais, tokių kaip:

• didėjantis viešojo transporto skaitmenizacijos lygis, 
• regionų, konkrečiai, Tauragės Žaliojo regiono, viešojo transporto sistemos integracijos, 
• populiarėjantis nemokamo viešojo transporto paslaugų teikimas gyventojams kai kurių mažųjų savivaldybių ribose, 
• ir viešojo transporto duomenų unifikacija informacinėje sistemoje VINTRA,

vieningo bilieto sukūrimas dar reikalauja daug darbo bei didelių tolimesnių pokyčių. Esminiai iš jų yra šie:

• Lietuvoje trūksta centralizuoto strateginio viešojo transporto sistemos planavimo ir valdymo nacionaliniu mastu, kuris apimtų visas transporto rūšis (kelius, geležinkelį ir vidaus vandenis) ir visus valdymo lygmenis (nuo vietinio iki tolimojo transporto).
• Viešasis transportas Lietuvoje yra organizuojamas savivaldybių lygmeniu ir yra joms visiškai pavaldus, todėl skirtinguose miestuose naudojamos atskiros bilietų sistemos ir informacijos pateikimo platformos. Tai kelia nepatogumų tiek vietiniams gyventojams, tiek turistams bei lankytojams, nes keliaujant tarp miestų ir regionų sudėtinga patogiai suplanuoti keliones.
• Be to, efektyvaus MaaS veikimo užtikrinimas reikalauja teisėkūros pakeitimų, kurie užtikrintų vežėjų jungimąsi prie bendros sistemos ir numatytų duomenų dalijimosi specifiką, kuri jiems būtų patraukli.

Jau egzistuojantys technologiniai sprendimai

Lietuvoje jau egzistuoja kelios plačiai naudojamos skaitmenizuotos platformos, tokios kaip „Stops.lt“, „Visimarsrutai.lt“, „Google Maps“, „Autobusubilietai.lt“, kurios iš dalies apjungia skirtingus maršrutus, vežėjus ir bilietų pirkimą. Kai kurios savivaldybės, net ir mažesnės, pavyzdžiui, Jonava ir Panevėžys, turi savo individualius skaitmeninius sprendimus kelionių planavimui ir bilietų pirkimui internetu. Taip pat vis daugėja technologijų kompanijų su specifiniu fokusu į MaaS platformų kūrimą ir diegimą (vienas iš pavyzdžių – Lietuvos technologijų startuolis „Trafi“), kurių praktika Lietuvai gali būti labai naudinga.

Kai kurios ES šalys, tokios kaip Suomija, Danija ir Austrija, jau yra gerokai pažengę įgyvendinant vieningos viešojo transporto sistemos modelį. Tačiau jų kuriamos platformos vis dar neišvengia iššūkių ir trūkumų – neapima visų transporto rūšių ir vežėjų, nepavyksta užtikrinti integracijų su transporto paslaugų tiekėjais regioniniuose ir kaimo vietovėse, susiduriama su duomenų privatumo ir patogios naudotojo patirties užtikrinimo problemomis. Bet kuriuo atveju, šie pavyzdžiai jau gali pasiūlyti vertingų įžvalgų Lietuvai.

Iššūkiai

Sėkmingas vieningos viešojo transporto sistemos įgyvendinimas reikalauja daugelio suinteresuotųjų šalių, įskaitant savivaldybes, valstybines institucijas ir privačių transporto operatorių, bendradarbiavimo. Pagrindiniai iššūkiai apima:

• Duomenų surinkimą ir valdymą – realaus laiko duomenų integracija yra esminė kelionių planavimo dalis, tačiau duomenų prieinamumas ir kokybė gali skirtis tarp vežėjų.
• Pajamų paskirstymo modelius – vieninga bilietų sistema turi užtikrinti sąžiningą pajamų padalijimą tarp skirtingų vežėjų.
• Skirtingą kelionių apmokestinimą – Lietuvos savivaldybės taiko skirtingas lengvatas keleiviams, todėl reikia suderinti bilietų kainodarą ir lengvatų politiką.

Tikslas

Projekto tikslas – kartu su Susisiekimo ministerijos Ateities susisiekimo politikos grupės komanda parengti vieningos viešojo transporto kelionių planavimo ir bilietų sistemos modelį numatant reikiamus teisėkūros, organizacinės ir koordinacinės atsakomybės, kompetencijų vystymo, technologinius bei reikiamo biudžeto aspektus.

Projekto failai

Rezultatas

Dalyviai

2024/25

Vaida Arlauskaitė