VšĮ „Investuok Lietuvoje“

Tyrimais ir inovacijomis paremtas įmonių dekarbonizacijos įgalinimas

2024 m. rugsėjo 9 d. - 2025 m. vasario 28 d.

Problema

Tarptautiniai įsipareigojimai

Pagal Paryžiaus susitarimą ir Europos žaliąjį kursą, Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos (ES) šalys, įsipareigojo iki 2050 metų pasiekti poveikio klimatui neutralumą (nulinę emisiją). Tai turėtų būti pasiekiama pereinant prie žiedinės ekonomikos ir įgyvendinant dekarbonizacijos priemones.

Dekarbonizacija – tai procesas, kurio metu stengiamasi sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimą į atmosferą. Siekiant šio tikslo, Lietuva yra užsibrėžusi tarpinius ŠESD mažinimo tikslus: iki 2030 metų sumažinti emisijas nacionaliniu mastu mažiausiai 40 proc. (lyginant su 1990 m.), o sektoriuose, patenkančiuose į apyvartinių taršos leidimų sistemą (ES ATLS) (pramonė, energetika, aviacija) – bent 30 proc. (lyginant su 2023 m.).

Pagrindinės galutinio atnaujinto Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plane 2021–2030 m. (NEKSVP) numatytos dekarbonizacijos priemonės apima perėjimą prie atsinaujinančių energijos šaltinių, energetinio efektyvumo didinimą (pvz., pastatų renovacijos) ir transporto elektrifikaciją.

Iššūkis privačiam sektoriui

ŠESD mažinimo tikslų pasiekimas reikalauja ne tik efektyvios valstybės politikos formavimo, bet ir reikšmingų pokyčių organizacijų veikloje. Proaktyvūs veiksmai emisijų mažinimo srityje yra būtini tiek siekiant įgyvendinti nacionalinius dekarbonizacijos tikslus, tiek ir užtikrinant ilgalaikį Lietuvos įmonių konkurencingumą.

Vartotojai ir investuotojai vis labiau teikia pirmenybę tvaresnėms produktų ir paslaugų opcijoms, todėl verslai susiduria su augančiu poreikiu prisitaikyti prie besikeičiančių lūkesčių. Be to, atsiradus privalomiems tvarumo ataskaitų teikimo reikalavimams (angl. Corporate Sustainability Reporting Directive, CSRD) ir anglies dvideginio mokesčiams (ES ATLPS, pasienio anglies dioksido korekciniam mechanizmui (PADKM) bei įvairiems ES reglamentams verslo tvarumo srityje (pvz., ES Taksonomijai), lėtas įmonių progresas emisijų mažinimo srityje gali lemti išaugusius operacinius kaštus ir net sukelti sankcijų grėsmę.

Vis dėlto, viešojo sektoriaus pajėgumai palengvinti verslo žaliąją transformaciją yra riboti. Būtina užtikrinti, kad skiriamos lėšos ir resursai būtų išnaudojami kuo efektyviau, o verslo skatinimo priemonės būtų orientuotos į tvarumą ir žaliąsias inovacijas. Nors Lietuvoje jau veikia net kelios įmones konsultuojančios viešosios įstaigos (skaitmenizacijos, inovacijų, žaliosios transformacijos bei tvarumo strategijos ir atskaitomybės klausimais), dar nėra institucijos, kuri koncentruotųsi būtent į techninius su dekarbonizacija susijusius klausimus.

Potencialus sprendimas – dekarbonizacijos kompetencijų centras

Numatomas šios problemos sprendimas – dekarbonizacijos kompetencijų centro (DKC) įkūrimas. Šio centro tikslas būtų padėti Lietuvos įmonėms įgyvendinti dekarbonizacijos strategijas siekiant sumažinti emisijas ir atitikti klimato neutralumo tikslus.

Centras, įtraukdamas Lietuvos mokslininkų bendruomenę , galėtų fasilituoti mokslinius tyrimus ir inovacijų plėtrą, teikti ekspertines konsultacijas bei organizuoti mokymus, seminarus ir praktines dirbtuves. Šiomis priemonėmis būtų siekiama padėti įmonėms rasti ir taikyti sprendimus energijos efektyvumo, perėjimo prie atsinaujinančios energijos, procesų elektrifikavimo, žiediškumo srityse.

DKC taip pat galėtų tapti analitiniu centru: spręstų perėjimo prie klimatui neutralios ekonomikos iššūkius, siūlytų gaires tolimesniems strateginiams projektams Lietuvoje. Panašūs centrai jau sėkmingai veikia kitose Europos šalyse, pavyzdžiui, Vokietijos KEI (Klimato kaitos švelninimo energijai imliose pramonės šakose kompetencijos centras) ir CDI (Pramonės dekarbonizacijos klasteris) bei Didžiosios Britanijos IDRIC (Pramonės dekarbonizacijos mokslinių tyrimų ir inovacijų centras).