Mokslo diplomatijos vystymas Lietuvoje

Problema

Lietuvoje mokslo diplomatijos konceptas yra ganėtinai naujas. Nors daugelis institucijų vykdo mokslo diplomatiją įvairiomis formomis, pavyzdžiui, vykdydami bendrus mokslinius projektus su užsienio partneriais, ar skleisdami informaciją apie Lietuvos mokslo pasiekimus užsienyje,  tokia veikla dažnai yra pavienė, fragmentiška ir trumpalaikė. 2025 m. Europos komisija paskelbė mokslo diplomatijos gaires, kuriomis siekiama paskatinti šalis nares išnaudoti mokslo diplomatiją kaip būdą siekti ES strateginių tikslų. Vis dėlto, Lietuvos strateginių dokumentų analizė rodo, jog šaliai trūksta krypties, sistemingų ir apgalvotų sprendimų šioje srityje.

Strateginiuose dokumentuose Lietuva rodo ambiciją pozicionuoti save kaip mokslo ir technologijų lyderę regione. šalis yra matoma kaip „tiek stipriausių pasaulio universitetų, tiek korporacijų ir transatlantinės inovacijų erdvės valstybių partnerė“, akcentuojamas tinklinės diplomatijos poreikis bei siekis įsitraukti į lūžio technologijų tyrimus.

Toks požiūris atsispindi ir Nacionalinio saugumo strategijoje, Nacionalinės pažangos plane, Vyriausybės programoje bei LR užsienio reikalų ministerijos (URM) strateginiame veiklos plane. Šiuose dokumentuose yra numatoma stiprinti bendradarbiavimą ir plėsti horizontalius ryšius su šalimis sąjungininkėmis (JAV, Lenkija, Vokietija, Šiaurės ir Baltijos šalimis, Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalimis) bei skatinti aukštojo mokslo bei technologijų ekosistemos tarptautiškumą.

Vis dėlto tarp esamos situacijos ir keliamų tikslų egzistuoja skirtumas, kurį lemią kelios priežasčių grupės. Pirmiausia, tiek finansiniai, tiek žmogiškieji ištekliai, kuriais disponuoja Lietuvos mokslo ir tyrimų bendruomenė, yra itin riboti. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2023 m. bendros R&D išlaidos Lietuvoje sudarė vos 1,05 % BVP, kai ES vidurkis siekė 2,2 %, o pagal tiriamąja veikla užsiimančių gyventojų dalį ES lenkė tik Kiprą, Rumuniją, Latviją ir Slovakiją.

Antra, Lietuvos mokslo, tyrimų ir inovacijų institucijos ribotai įsitraukia į tarptautinius projektus ir dažnai neturi pakankamai patirties, kad efektyviai išnaudotų savo mokslinį potencialą. Lietuvos institucijos užsitikrino 183,3 mln. eurų iš pastarojo „Horizon“ biudžeto, tačiau tai sudaro vos 0,37 % viso programos biudžeto. Dalyvių iš Lietuvos skaičius šiame projekte siekia 630, nors tik 191 iš jų buvo unikalūs, nepasikartojantys dalyviai. Abu šie rodikliai sudaro mažiau nei vieną procentą dalyvių iš kitų šalių. Pagal šiuos rodiklius Lietuva užima 22 vietą iš 27 šalių.

Trečia, tiek mokslo, tyrimų ir inovacijų institucijos, tiek valstybinės institucijos retai koordinuoja veiksmus mokslo diplomatijos srityje, tad ir taip nedideli ištekliai nėra išnaudojami. Valstybiniame lygmenyje mokslo diplomatijos klausimais pradėta diskutuoti visai neseniai. Pirmą kartą surengta tarpinstitucinė diskusija mokslo diplomatijos tematika buvo URM inicijuotas mokslo diplomatijos renginys 2024 birželio mėn.

Tikslas

Projekto tikslas – sukurti Lietuvos mokslo diplomatijos strategines gaires, kurios padėtų konsoliduoti išteklius mokslo diplomatijos srityje.

Projekto failai

Rezultatas

Dalyviai

2025/26

Dominykas Kaminskas

2025/26

Monika Whittingham