Kurkime modernią Lietuvos ateitį kartu

Registruotis
Grįžti

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Lengvai suprantama kalba – asmenims su individualiais poreikiais prieinama informacija

7 March 2022 - 6 September 2022

Problem

Galbūt kartais tenka sutartyse skaityti tą patį sakinį kelis kartus, kad tikrai suprastumėte Jums siūlomas sąlygas? Įsivaizduokite, kaip pasikeistų situacija, jeigu kiekvienas dokumentas turėtų „kelio ženklus“, kurie supaprastintų administracinės kalbos subtilybes.

Lengvai suprantama kalba (angl. Easy-to-read, trumpinama EtR arba E2R) – Europoje plačiai paplitęs metodas, kuris leidžia pritaikyti jau egzistuojantį tekstą į lengvesnę versiją. Metodas remiasi ekspertų sukurtomis taisyklėmis ir rekomendacijomis.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje net 420 tūkstančių žmonių patiria iššūkių, susijusių su informacijos prieinamumu. Pavyzdžiui, tai negimtakalbiai, senjorai ar asmenys su laikinais sveikatos sutrikimais. Lengvai suprantama kalba gali pagerinti informacijos prieinamumą ne tik šioms gyventojų grupėms, bet ir visai visuomenei.

Ypač informacija lengvai suprantama kalba reikalinga 35 tūkstančiams Lietuvos gyventojų su intelekto sutrikimais, nes įgalina šiuos asmenis savarankiškai priimti svarbius sprendimus, suteikia jiems daugiau galimybių: susipažinti su naujienomis, lygiavertiškai įsitraukti į visuomenės gyvenimą, pasinaudoti savo teisėmis, būti išgirstiems.

Tokią teisę į orų gyvenimą reglamentuoja ir Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija. Ją Lietuva ratifikavo 2010 m. Konvencijos tikslas – viena iš pagrindinių žmogaus laisvių ir teisių – prieinama informacija.

Išvada
Žvelgiant į pasaulio tendencijas galima pastebėti, kad tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuje vis daugiau dėmesio skiriama vartotojų poreikiams. Pavyzdžiui, į juos įsiklausoma vykdant vartotojų apklausas: pagal tai organizacijos ir kompanijos pritaiko savo siūlomus produktus bei paslaugas.

Lengvai suprantama kalba suteikia unikalią galimybę ir valstybinėms institucijoms – ministerijoms, savivaldybėms, ligoninėms ir poliklinikoms, kultūros, teisės įstaigoms – praplėsti savo auditoriją ir sulaukti atgalinio ryšio. Tad Easy-to-Read – neatsiejama įtraukios ir atviros ateities Lietuvos dalis.

Lietuvoje lengvai suprantama kalba – dar naujovė. Tai suteikia galimybę, įvertinus mūsų šalies kontekstą, sistemingai pasirinkti ir įgyvendinti geriausias užsienio praktikas bei ES standartus. Šiuo metu Lietuvoje kol kas nėra patvirtinto nacionalinio lengvai suprantamos kalbos rengimo standarto. Tai kelia iššūkių pateikiant informaciją lengvai suprantama kalba ir siekiant užsibrėžtų nacionalinio masto tikslų.

Goal

Sukurti šalies kontekstui ir vartotojų poreikiams pritaikytą lengvai suprantamos kalbos naudojimo Lietuvos viešajame sektoriuje modelį: apibrėžti teisinį reguliavimą, taikymo aprėptis ir pagalbines praktinio įgyvendinimo priemones, remiantis gerosiomis užsienio praktikomis bei ekspertų rekomendacijomis.

Project progress

2022/04/15

Lietuvos ir užsienio viešojo ir privataus sektoriaus informacijos prieinamumo lengvai suprantama kalba analizė

2022/06/30

Atlikta viešojo sektoriaus institucijų ir lengvai suprantamos kalbos vartotojų atstovų apklausa dėl lengvai suprantamos kalbos poreikio ir teisinių reikalavimų praktinio įgyvendinimo

2022/06/30

Parengta ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pateikta medžiaga teisinei bazei dėl nacionalinio lengvai suprantamos kalbos standarto projekto

2022/07/29

Parengti būtinieji reikalavimai dėl informacijos teikimo asmenims su negalia lengvai suprantama kalba ir dėl šių reikalavimų aprėpties, taikymo ir įgyvendinimo metodikos

2022/07/29

Parengtas centralizuotas lengvai suprantamos kalbos visuomenės informavimo sistemos praktinis įrankis

2022/08/30

Parengta medžiaga ir suorganizuoti pristatymai lengvai suprantamos kalbos sklaidai Lietuvoje ir projekto tęstinumui užtikrinti.

Project files

Result

Participants

Related projects

4 March 2025 - 8 September 2025

Promotion of high-tech business development in Lithuania’s free economic zones

Invest Lithuania

The goal of this project is to provide recommendations on how changes in regulation and the innovation ecosystem could help boost high-tech business development in Lithuania’s Free Economic Zones.
4 March 2025 - 8 September 2025

Future-proof model for the strategic management of foreigners’ integration in Lithuania

Chancellery of the Government

To coordinate between institutions and develop action-focused proposals for the Lithuanian Migration Policy Guidelines, based on data, foreign examples, data and foresight.
4 March 2025 - 8 September 2025

Establishing a regulatory sandbox framework in Lithuania’s life sciences sector

Innovation Agency

The aim of this project is to design and propose a regulatory sandbox framework tailored to Lithuania’s life sciences sector.
4 March 2025 - 8 September 2025

Mapping the required competences for the EU AI Act–mandated regulatory authorities in Lithuania

Communications Regulatory Authority of the Republic of Lithuania

The aims of this project are to 1) understand which sectors in Lithuania create high-risk AI systems; 2) assess the institutional competences of the regulatory authorities for these systems; 3) propose a plan on how to fill the identified gaps in competences.
4 March 2025 - 8 September 2025

Strengthening the Lithuanian defence ecosystem

Invest Lithuania

The goal of this project is to identify the key common critical challenges faced by defense companies and to determine which public sector tools in Lithuania have the greatest potential to stimulate a breakthrough in defense manufacturing.
4 March 2025 - 8 September 2025

Developing a model for unified public transport journey planning and ticketing system

Ministry of Transport and Communications of the Republic of Lithuania

The project goal is to develop a model for a unified public transport journey planning and ticketing system by working in cooperation with the Ministry of Transport and Communication’s Future Mobility Policy Group. The model will outline the necessary legislative changes, organisational and coordination responsibilities, capacity-building needs, technological components, and budgetary requirements.