„Kurk Lietuvai“ dalyvių patirtis: planuoti Ukrainos atstatymą buvo nelengva užduotis

Programos „Kurk Lietuvai“ komandos įdirbis tapo ilgalaikiu tarptautiniu projektu – taip galima apibendrinti šalyje kuriamą skaitmeninį 3D teritorijų planavimo įrankį, padėsiantį atstatyti sugriautus Ukrainos miestus. Pasak buvusių programos dalyvių, teisininkės Marianos Varkalienės (Maksymiv) ir urbanistės Rūtos Marijos Slavinskaitės, sugalvoti, kaip atkurti nuolat naikinamą infrastruktūrą, buvo tikrai nelengva užduotis.

Netipinė patirtis

Prasidėjus plataus masto Rusijos karui prieš Ukrainą, dalis programos projektų sprendė, kaip Lietuvos įstaigoms ir institucijoms padėti teikti paramą niokojamai šaliai. Mariana ir Rūta Statybos sektoriaus vystymo agentūroje (SSVA) išanalizavo, kokie galėtų būti ilgalaikio Ukrainos atstatymo prioritetai ir parengė pasiūlymą dėl skaitmeninio planavimo įrankio sukūrimo.

Jų pateiktos rekomendacijos nenugulė į stalčių – Lietuvos ir Taivano vyriausybės skyrė finansavimą 3D planavimo įrankio sukūrimui. Skaitmeninę priemonę planuojama sukurti pirmoje 2024 metų pusėje, ja pirmiausia pasinaudos Borodyankos ir Bučos įstaigos.

Nors šiuo metu „Kurk Lietuvai“ projekto įkvėptos priemonės kūrimas SSVA klostosi sėkmingai, Mariana ir Rūta, 2022 metais ieškodamos geriausio būdo prisidėti prie Ukrainos atstatymo, susidūrė ne su vienu iššūkiu. Karas keitė įprastą programos projekto eigą. „Dėl karo situacija buvo itin neapibrėžta. Niekada nežinojai, ar Ukrainoje gyvenantis žmogus galės kalbėti telefonu, sudalyvauti nuotoliniame susitikime“, – sako Rūta, omenyje turėdama nuolatinius bombardavimus. Be to, informacija apie padėtį Ukrainos miestuose nuolat kito – buvo sunku esamuoju laiku įvertinti Rusijos daromos žalos apimtį.

Mariana, iš Ukrainos į Lietuvą atvažiavusi studijuoti tarptautinės teisės, teigė, jog šis projektas buvo emociškai sudėtingas, tačiau ji džiaugėsi galinti prisidėti prie pagalbos savo gimtinei. Visgi, komandos kasdienybė „Kurk Lietuvai“ programos kontekste buvo netipinė. „Žmonės programoje įgauna naujos patirties, kuri yra pozityvi. Logiška, kad man buvo sunku, bet Rūta taip pat perėmė tą įtampą ir nerimą“, – pasakoja Mariana.

Rūta Marija Slavinskaitė ir Mariana Varkalienė (Maksymiv). G. Tvarkūnaitės nuotrauka

Pradėti darbai tęsiasi

Pasibaigus programai ir Mariana, ir Rūta pasirinko dirbti Lietuvos institucijose. „Dirbant viešajame sektoriuje lengviau pajusti prasmę“, – sako SSVA įsidarbinusi Rūta. Mariana šiuo metu dirba Centrinėje projektų valdymo agentūroje (CPVA). Ten ji eina „Co-create future of Ukraine“ projektų vadovės pareigas.

Buvusios „Kurk Lietuvai“ dalyvės vis dar įsitraukusios į 3D planavimo įrankio kūrimą – Rūta dalyvavo susitikimuose su kūrėjų komanda, Mariana prisidės prie projekto administravimo. Be šios veiklos, CPVA ji yra ir projekto „Ateities mokykla Ukrainai“ vadovė. Iniciatyvos tikslas – sukurti adaptyvų techninį mokyklos projektą, kurį Ukrainos statybų įmonės galės lengvai pritaikyti statant modernias, saugias ir prie karo realybės pritaikytas ugdymo įstaigas.

„Šiuo metu vaikai Ukrainoje negali mokytis. Kas dešimta mokykla yra sugriauta, kas septinta apgadinta taip, kad labiau apsimoka statyti naują, nei ją remontuoti. Kitas svarbus aspektas – ugdymo įstaigos privalo turėti priedangas nuo oro atakų. Kai kurios mokyklos tiesiog neveikia, nes, pavojaus atveju, nėra kur pasislėpti. Jos nepritaikytos darbui karo metu“ , – pasakoja Mariana.

„Kurk Lietuvai“ vadovė Monika Merkytė džiaugiasi, kad programą baigę dalyviai bei dalyvės toliau įgyvendina Lietuvai ir Ukrainai reikalingus pokyčius. „Rūtos ir Marianos pavyzdys puikiai atskleidžia, kad per net gana trumpą laiką, net ir pačiomis chaotiškiausiomis aplinkybėmis, įmanoma nuveikti itin prasmingus darbus. Lietuvos viešasis sektorius tikrai gali pasiūlyti erdvę tokių darbų įgyvendinimui“, – apibendrina ji.

Daugiau informacijos:

Izabelė Švaraitė
Rinkodaros ir komunikacijos projektų vadovė
Mob. +370 61853358
izabele.svaraite@investlithuania.com
kurklt.lt